sukurta: 2010 01 19, 14:09
Cituoti
Vieną kartą paplūdimy pramerkiau vieną akį (antroji dar miegojo) ir eilinį kartą įsitikinau, kad kvailesnių už mane nėra. Aš buvau stipriau susvilusi net už paskutinį kartą keptus kotletus.
-Atšaukti pasimatymą-neatšaukti, atšaukti-neatšaukti, -būriau iš prisirinktų kriauklyčių. Atšauksiu, nes „vėžiai“ (ir dar kvaili) į aklus pasimatymus nevaikšto.
Svarsčiau kaip Jam reikės paaiškinti, kad mūsų du mėnesius planuotas susitikimas neįvyks. Ar Jis supras, ar Jis norės kitą kartą susitikti? O gal dar įmanoma „pataisyti“ situaciją?
-Karšti čeburekai, šaltas alus,-išgirdau visiems žinoma paplūdimių melodiją.
-Pone, gal kefyru prekiaujate? –maldaujančiu balsu paklausiau.
-Jūs perkaitote?-pasitikslino pardavėjas.
-Aš sudegiau!-bandžiau pasiguosti.
-Tai jums gaisrinę reikia kviestis,-nevykusiai pajuokavo jaunuolis.
Pardavėjas nuėjo. Aš toliau degiau tiesiogine ir netiesiogine prasme (iš pykčio). Kodėl aš kvaiša sugalvojau numigti vidurdienį, plieskiant tokiai saulei?
Turiu Jam pranešti, kad pasimatymas bus atšauktas. Skambinti ar rašyti žinutę, bandžiau vėl įsijausti į būrėjos vaidmenį. Meluoti ar sakyti teisybę? O gal eiti ir apsimesti, kad tamsiai raudona yra paskutinis mados klyksmas?
-Ką daryyyyyttt?-dainavau ne blogiau už Radžį.
Pyp pyp. Žinutė. Nuo Jo:
-Mieloji, gal žinai kokių priemonių nuo saulės nudegimo? Aš perkaitau. Nenoriu ateiti į pasimatymą visas raudonas kaip burokas. Užsibuvau paplūdimyje belaukdamas vakaro... .
Pyp pyp. Žinutė. Nuo Jos:
-Mielasis, pasimatyme būsi ne vienišas. Nusvilau ir aš. Padeda kefyras.
Pyp pyp. Žinutė. Nuo Jo:
-Laukiu, nesulaukiu vakaro. Aš jau stoviu eilėje su kefyru.
Pyp pyp. Žinutė. Nuo Jos:
-Tavo marškinėliai tinka prie tavo įdegio. Aš stoviu tau už nugaros. Vakaras prasideda anksčiau 
.
Naujienos
! Ir itariu, kad ji turi tęsinį, ar klystu?
Atsakyti
