sukurta: 2010 03 31, 15:08

Cituoti

Prisiminiau tuos mokyklinius laikus, kai vieni kitus "išdurinėdavom" ir mąstydavom visokiausių nesąmonių. Ar jums yra taip nutikę, kad iškrėtėte tokį pokštą, kurio ir po šiai dienai nepamirštate O gal jums iškrėtė kokį-nekokį pokštą

sukurta: 2010 04 01, 10:00

Cituoti

Tai va - pirmoji pasakoju aš

Berniukas man sako "Mama, pas šunį  varnalėša įsisegusi". Aha, manau, kur gi ne! Juk šuo nukirptas trumpai trumpai - kur gi ta varnalėša segsis

Tada ateina dukra ir sako "Mama, tikrai pažiūrėk! Ką dabar daryti???" Ai, manau, nu ateisiu-pažiūrėsiu - bus vaikams džiaugsmo, kad mamą išdūrė Ogi iš tikrųjų! Vargšei mūsų kalytei įsisegusi varnalėša į patį barzdos centrą - nei iškirpti, nei išpešti

Būtų vargšė pravaikščiojus tokia "graži" visą dieną, nes niekas tokią dieną netiki rimtais dalykais

sukurta: 2010 04 01, 19:59

Cituoti

Aš niekada nepamiršiu, kaip brolis kaimyną išdūrė. O buvo taip: tais laikais mobiliūjų telefonų dar nebuvo, o ir laidinius ne visi turėjo, vat kaimynas kaip tik ir neturėjo, tai bendraudavo per mūsų- kam jo reikėjo, turėjo mūsų tel nr., paskambindavo, pakviesdavome ir pan. Žodžiu, bendravom artimai, ir interesus, ir einamuosius reikalus žinodavom. O pas mus telefonai buvo du, skirtinguose kambariuose. Taigi brolis sukūrė istoriją, apsimetė giminaičiu, pas kurį kaimynas važiuodavo žvejoti. Aš pakviečiau prie tel.tą kaimyną ir jis kalba su mano broliu, galvodamas, kad tai jo giminaitis, net balso nepažino. "Giminaitis" pasakoja, kaip čia staigiai stintos pradejo "eiti", kad kuo greičiau reiktų jam atvažiuoti, jei nori bent ką dar pagauti, kokie laimikiai neįtikėtini ir pan. O kaimynas visas susinervinęs, taip noretų važiuoti, bet va, žmona serga, vaika irgi, negali palikti vienų, teisinasi, tariasi, kaip čia istrūkus, kiek kaži jos dar "eis" ir pan.

Po kurio laiko, kai neskambini, o rageliai abu pakelti, pradeda pypsėti ragelyje, bet kaimynas ir po to nieko neįtare, brolis jau juoktis pradėjo į ragelį, nebeištveria, o kaimynas irgi juokias, bet toliau kalba su "giminaičiu",kaip čia nelaiku ir pan. Žmogui paskui kol įrodė dar, kad jokių stintų nėra, kad čia su broliu ,mano kalbėjo, ilgai negalėjo vargšas atsigauti, o mums juoko ilgam buvo, dar ir dabar prisimenam....

sukurta: 2010 04 05, 10:12

Cituoti

o aš šiais metais visiškai nebuvau apdurta nei vieno karto.. o pati irgi  neišduriau, tiesa sakant nebuvo kada .. tai kažkaip diena ir praejo.

sukurta: 2010 04 06, 11:56

Cituoti

niekam nenuskilo manęs apgauti

sukurta: 2010 04 06, 21:29

Cituoti

Daug kas bandė - niekam nepasisekė