sukurta: 2008 03 05, 21:37

Cituoti

Velykų simbolika ir reikšmė

VELYKOS - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.
Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis - Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti.
Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas.
Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nepriimta, nes tikima, kad tokia ugnimi užkūręs židinį, gali namus sudeginti. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi (pakrapijami) visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.
Šeštadienio vakarą visi gerai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią - „ant mišparų ir Prisikėlimo“. Meldžiamasi iki pat paryčių. Tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčioje pasirodydavo kaukininkai (persirengėliai). Populiariausi personažai: velniai, baidyklės, žydai. Jie stengdavosi išjudinti besimeldžiančius savo sodiečius.
Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja ir kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai Žemaitijoje eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“).
Parėjusieji iš bažnyčios namo, pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.
Trečioji Velykų diena - (Ledų diena). Ji pas mus jau primiršta.

O man vėlykos tai šeimos švente, margučiai, iš ryto mišios, gera nuotaika visa diena ir su savo šeima.

O ka jums reiškia velykos?

Velykų datos
2008: kovo 23
2009: balandžio 12
2010: balandžio 4

sukurta: 2008 03 14, 12:01

Cituoti

Mamytės tai ar laikiat velykų? Parašykit savo mintis ir savo nuomone

sukurta: 2008 03 14, 12:19

Cituoti

Maloni pavasario šventė, teikianti džiaugsmo kiek vaikams, tiek suaugusiems

Mes Velykas juokais vadiname vyrų švente

sukurta: 2008 03 19, 12:51

Cituoti

Jau šiais metais ir mano vaikas velykų laikia.. sako ridens kiaušinius

sukurta: 2008 03 21, 13:38

Cituoti

Sveiki, arteja velykos graži šeimos ir pavasario švente, imesiu gera naudinga nuoroda

velykos

manau daug kam pravers.

sukurta: 2009 03 23, 11:39

Cituoti

Keliam temukę į viršų
Ar jau ruošiatės Velykoms? Ar sodinate velykinę žolę arba kažkaip kitaip puošiate savo namus?

sukurta: 2009 03 23, 19:10

Cituoti

Tiesa sakant dar nesiruošiam, bet pagalvojam
o kaip jus? tiesa pintine nauja nusipirkau na tai galima sakyti po truputi ruošiames.

sukurta: 2009 03 24, 15:27

Cituoti

Mes bandysim šiandien sodinti velykinę žolę. Dar mačiau maksimkėj tokius krepšelius iš veltos vilnos (na ten tikriausiai nevelta vilna ), tai bandysim namuose panašius pasidaryti iš kitos medžiagos.

sukurta: 2009 03 25, 15:20

Cituoti

Keliam temuke i viršu, artėja švente

sukurta: 2009 03 26, 11:46

Cituoti

Ar jau puošėte savo namus?

Mes jau pasėjome Velykų žolę Nežinau, ar išdygs, bet vis tiek labai smagu

sukurta: 2009 03 27, 10:19

Cituoti

namus kaip ir nepuošiam, su vaiku iškarpisim kiausžšinių didesniu tokiu iš popieriaus ir padarysiu girlianda, na paukščiukų dar turim ant pagaliuko tai sugalvosim ka nors

sukurta: 2009 03 27, 12:33

Cituoti

Tie papuošimai ant pagaliukų - visai geras dalykas Mes irgi esame prisipirkę ir visuomet prikaišome į gėlių vazonus jų. Smagiau laukti Velykų taip

sukurta: 2009 03 27, 16:30

Cituoti

niu taip mes kaziuko mugei pirkom : ) tai labai gražios buvo nuo 3 lt ir brangiau

sukurta: 2009 03 27, 18:24

Cituoti

o kas nors daro Velykų eglutė: Seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę.

sukurta: 2009 03 27, 18:25

Cituoti

Pramogos, apeigos Miegančiųjų žadinimas, velykavimas: Iki Velykų kiekvienas stengiasi, kad išsprogtų jo iš pamiškės parsineštos beržo šakelės. Velykautojai stengiasi prabusti anksti ryte ir, pasiėmę išsprogusias beržo šakeles, nuplakti (pažadinti) kitus. Tie, kuriuos užtinka bemiegančius ir nuplaka, turi duoti velykautojui bent po kiaušinį. Kiaušinių ridinėjimas: Ridinėjama visoje Lietuvoje ir ne bet kaip, o per specialiai padarytą lovelį. Visi stengiasi toliausiai nuridenti savo kiaušinį, nes tik taip įmanoma tapti nugalėtoju ir pavasarį patikėti, kad tie metai tau bus tikrai laimingi, kad viskas puikiai seksis. Kiaušinių mušimas: Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė - išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka). Kiaušiniavimas: Kiaušiniauti įprasta tik mažamečiams vaikams (iki 7-8 metų amžiaus). Atėjęs į svečius, vaikas turi padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis, prie … (slenksčio?) stoviu, kiaušinuko noriu“. Po to jis turi įsikišti pirštą į burną ir laukti. Tai ženklas, kad vaikas nori vieno kiaušinio. Jei įsikiši du pirštus, reiškia, kad prašai dviejų. Daugiau gvieštis nereikėtų, nes kuklumas puošia ir mažus vaikus… Dėdinėjimas: Jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti - eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų… Lalavimas: Tradicinė Velykų apeiga. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus. Laistymasis vandeniu: Šis Velykų paprotys nuo seno žinomas ir Žemaitijoje. Balys Buračas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ (Vilnius, „Mintis“, 1993, p. 208) aprašo Betygalos apylinkėse užrašytą Velykų ryto laistymosi vandeniu tradiciją, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo. Supimasis sūpuoklėse: Dabar tai dažniausiai tik vaikų ir jaunimo pramoga, o seniau supdavosi ir vyresnio amžiaus žmonės. Tikima, kad kuo aukščiau per Velykas įsisupsi, tuo aukštesni bus linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supantis dainuojamos sūpuoklinės dainos. Sūpynės dažniausiai įrengiamos ant kalnelių, tarp dviejų greta augančių medžių. Išsamiai raseiniečių žemaičių Velykas knygoje „Lietuvos kaimo papročiai“ aprašo Balys Buračas (p. 215-217). Čia jis nurodo, kad Velykų dieną yra daug visokių draudimų: * Velykų dieną negalima ilgai miegoti - galvą ilgai skaudės. * Skaudės galvą ir jei Velykų dieną galvą šukuosi (šukuok tik Velykų išvakarėse). * Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikščioti. Jei vis dėlto kas nors ateina, tam reikia duoti kailinius blusinėti. * Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.

sukurta: 2009 04 08, 11:50

Cituoti

 Tikiuosi, kad bus geras oras, norisi kur nors i gamta palekti

sukurta: 2009 04 08, 11:58

Cituoti

Štai mūsų velykinė žolė kaip daigelius išleido

Turėtų būti geras oras

sukurta: 2009 04 10, 08:52

Cituoti

Kaip faina

Žiūrėkit ką Delfi.lt radau

Kitų ko tai neleido nukopijuoti

Vaizdelis 1

Vaizdelis 2

Vaizdelis 3

sukurta: 2009 04 10, 10:16

Cituoti

oho kokie kiškiai gražus

sukurta: 2009 04 10, 13:03

Cituoti

Nepamirškite, kad Eli.lt irgi turi Velykinę rubriką

O mama.lt rasite daug įdomių velykinių receptų