sukurta: 2008 12 10, 11:36

Cituoti

Žmogaus teisių diena
Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną.
Lietuvoje žmogaus teisės saugomos, remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Remiantis tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktais tyrimais, Lietuvos žmonės labiausia nepatenkinti dėl šių teisių apsaugos:
Teisė turėti ir pasirinkti darbą.
Teisė į teisingą darbo apmokėjimą.
Teisė į deramą gyvenimo lygį.
Teisė į socialinę apsaugą.
Teisė į savalaikę ir kokybišką medicininę pagalbą.
Vaiko teisė gauti tinkamą paramą iš valstybės, kad būtų apsaugota jo teisė į mokslą.
Senyvo amžiaus žmonių teisė į socialinę apsaugą.
Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme.
Nusikaltimo aukų teisės.
Teisė į nuosavybės neliečiamumą.

Futbolo diena
Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai.
Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurokose gatvelėse. Tuomet šis žaidimas buvo žaidžiamas be jokių griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva; stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolio nuversdavo turgaus palapines, paskui kamuolį griūdavo į upes... Miestiečiai baimingai traukdavosi į šalis. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“

Nobelio diena
Kasmet Švedijoje, Stokholme, už žymiausius mokslo pasiekimus teikiamos Nobelio premijos.
Privatų Nobelio fondą įkūrė žymus mokslininkas Alfredas Nobelis. 1896 metais gruodžio 10 d. mokslininkas mirė, palikęs testamentą, kaip turi būti skirstomos jo lėšos. Jis nurodė kasmet įsteigti penkias Nobelio premijas – po vieną už fizikos, chemijos, literatūros, medicinos ir taikos srities pasiekimus. Nobelio premijas skiria atskiros institucijos, kurias fondas tik kontroliuoja.
Be rimtų Nobelio premijų vėliau pradėtos rengti ir nerimtos Ig Nobel. Šios nominacijos skiriamos už keistus ar praktiškai nenaudingus atradimus. 2001 m. Ig Nobel premija suteikta ir lietuviui Viliumui Malinauskui už sovietinių figūrų parką, kurį jis įkūrė Druskininkų rajone, Grūte. Tai pavadinta keistu Taikos srities atradimu.

sukurta: 2008 12 11, 11:22

Cituoti

Tarptautinė kalnų diena
Gruodžio 11-ąją Jungtinių Tautų organizacija yra paskelbusi Tarptautine kalnų diena.
Vieniems galbūt tai puiki proga pasidomėti alpinizmu, kitiems – tiesiog pasigrožėti kalnų peizažais, o gal ir aplankyti aukščiausią Lietuvos kalną.
Didžiausias pasaulio kalnas – Himalajai. Tai kalnai tarp Centrinės ir Pietinės Azijos ribos, skiriantys Tibeto kalnyną nuo Indo ir Gango žemumos. Bendras Himalajų kalnų ilgis siekia 2 400 km, plotis 200 – 350 km. Himalajai stūkso Kinijos, Indijos, Nepalo ir Pakistano teritorijose. Aukščiausia Himalajų kalnų viršūnė vadinama Džomolungma arba Everestu. Ji siekia 8851 metrų. Manoma, kad Himalajų kilimas dar nesibaigė. Tai patvirtina dažni žemės drebėjimai ir aukštai virš jūros lygio aptinkamų kvartero nuogulų sluoksniai. Kalnus sudaro įvairaus amžiaus kristalinės, metamorfinės, nuosėdinės ir vulkaninės uolienos nuo archėjaus iki kvartero.
Lietuvoje nėra tokių įspūdingų kalnų, tačiau verta aplankyti aukščiausią Lietuvos kalną – Aukštoją, esantį Vilniaus rajone, Medininkuose 0,5 km į pietus nuo Juozapinės kalvos (iki 2004 m. ši kalva buvo laikoma aukščiausia Lietuvoje). Šio kalno aukštis – 293,84 metrai.

Pasaulinė tango diena
Pasaulinė tango diena švenčiama kasmet gruodžio 11 dieną. Šią dieną gimė net dvi garsios tango žvaigždės – tango karaliumi tituluojamas Carlosas Gardelis (1890-1935) ir Julio De Caro (1899-1980).
„Tango“ – lotyniškai reiškia „liečiu“. Tai aistringas moters ir vyro šokis, perteikiantis jausmus – geismą, pavydą, pyktį.
Lietuvoje tango šokį išgarsino Anželikos Cholinos teatras ir Vilniaus Argentinietiško tango klubas. Teatro scenoje tango šokiu perteikiami veikėjų veiksmai ir emocijos.
Apie tango pradininkus
Carlosas Gardelis gimė Tulūzoje, Prancūzijoje. Jo tėvas nežinomas. Mama persikėlė su kelerių metų sūnumi gyventi į Argentiną. Gardelis muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas liaudies dainas baruose ir vakarėliuose. 1917 metais įrašęs dainą „Mi Noche Triste“ („Mano liūdnoji naktis“) Carlosas Gardelis tapo tango canción (tango dainos) žanro pradininku. Gardelis gastroliavo ne tik visoje Pietų Amerikoje, bet ir garsiausiuose pasaulio miestuose: Barselonoje, Paryžiuje bei Niujorke. 1920-1940 metais Carlosas išgarsėjo kaip melancholiškųjų tango baladžių atlikėjas. Jis koncertavo garsiausiuose naktiniuose klubuose, filmavosi vaidybiniuose filmuose. 1935 m. birželio 24 d. Carlosas žuvo per netikėtą lėktuvo katastrofą Medeline (Kolumbijoje).
Julio de Caro – muzikantas, smuikininkas, orkestro vadovas ir kompozitorius. Jis gimė Buenos Airėse, Argentinoje. Subūręs muzikantų sekstetą, 1924 metais Julio įrašė savo pirmuosius kūrinius, tarp kurių buvo ir du jo paties sukurti tango. Per 30 metų jis įrašė net 420 kūrinių. Paskui Julio de Caro perėjo prie eksperimentavimų, pasitelkęs platesnį orkestrą ir naujus instrumentus, tačiau vėliau vėl grįžo prie savo paties kūrybos ištakų, nors nebe taip sėkmingai.

sukurta: 2009 01 06, 12:56

Cituoti

Trys karaliai

Trijų karalių dovanos
Kai šaltą sniego blizgesį pradeda šildyti mažytės elektros lemputės, kai vis daugiau langų užsidengia žaliomis eglių šakomis, mintys vis dažniau ima suktis apie vieną magišką žodį – Kalėdos. Ir ne tik vaikai užmiega svajodami apie Kalėdų senį su maišu dovanų. Malonus rūpestis kiekvieną užveja į parduotuvę, nes norime savo artimuosius pradžiuginti išskirtine dovanėle. Ką gi išrinkti mylimajam, bičiuliui, kaimynui?.. Gal jus įkvėps ir idėjų padės pasisemti Trijų Karalių dovanos, atneštos vos gimusiam Betliejaus Kūdikėliui? Beje, jie nebuvo karaliai, gal tik šiaip nuo viduramžių jie buvo taip vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę.

sukurta: 2009 01 06, 13:03

Cituoti

Krikščioniška samprata

Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Pačioje pradžioje kryželiai būdavo rašomi virš kiekvienos raidės, taip sujungiant kryžių ir karūną.

Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

sukurta: 2009 01 13, 09:14

Cituoti

Laisvės gynėjų diena

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.

Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

sukurta: 2009 01 15, 10:13

Cituoti

Klaipėdos diena


Sausio 15 d. švenčiama Klaipėdos diena. Klaipėda – gilios istorijos miestas. Miesto pradžia laikomi 1252 m. Tuomet Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.

Per savo istoriją Klaipėda priklausė daugybei valdžių:

1328 m. pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje.
Vėliau Klaipėda tapo Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užėmė lietuvių žemaičių pajėgos.
1629-1635 m. Klaipėda buvo patekusi švedų valdžion.
1757-1762 m. Klaipėda pateko rusų valdžion.
1923 m. Klaipėda prijungta prie Lietuvos Respublikos.
1939 m. Klaipėdą užėmė nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užėmė SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvos TSR.

Klaipėdą nuniokojo ne vienas gaisras: 1540 m., 1854 m.

Pirmoji bažnyčia Klaipėdoje įkurta 1525 m. Pirmoji gimnazija – 1860 m., Universitetas – 1991 m.

Dabar Klaipėda – Lietuvos uostamiestis, pritraukiantis poilsiautojus ir turistus. Mieste įkurtas Laikrodžių muziejus, Jūrų muziejus su delfinariumu, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, veikia meno galerijos.

sukurta: 2009 01 25, 09:35

Cituoti

Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis, Kirmėlinė


Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

sukurta: 2009 01 26, 12:11

Cituoti

Tarptautinė muitinių/muitininkų diena

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.
Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.
1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.
Lietuvos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8-oji, kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. 1940 m. Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, Respublikos muitinę panaikino.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.
Nuo pat pirmųjų atkurtos muitinės veiklos žingsnių ji patyrė dešimtis nepriklausomybei priešiškų jėgų išpuolių. 1991 m. liepos 31 d. Medininkų poste buvo žiauriai nužudyti septyni jaunos valstybės sienos saugotojai, tarp jų – trys muitinės pareigūnai: Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Sunkiai sužeistas šios tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno.
Muitinės veiklos pagrindai nustatyti 1998 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu. Be to, muitinės veiklą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, kiti teisės aktai. Lietuvos muitinė atstovauja šaliai Pasaulio muitinių organizacijoje, kurios nare tapo 1992 metais.

Kinų naujieji metai

Kinų naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos.
Pagal Mėnulio kalendorių gyvena Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai.
Naujuosius metus kinai tradiciškai švenčia su savo šeima. Vakarienei valgomas keptas viščiukas. Pirmąją Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Gatvėse ir viešose vietose tradiciškai šokamas drakonų ir liūtų šokis – apsivilkus auksu žėrinčius šiuos žvėris imituojančius drabužius.
Kinai švenčia naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė, kaip jis ištobulėjo, užaugo. 15-oji naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus.
Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebia ir išeina į gatves. Šventė daug kuo primena Heloviną, kur vietoj žibintų naudojami moliūgai. Jaunimas žibintų naktį išeina į gatves tikėdamasis susirasti sau porą. Kiti dirba savotiškais porų sąvadautojais, piršliais. Tikima, kad tas, kuriam pavyksta suvesti porą, bus laimingas visus metus. Manoma, kad labiausiai sekasi poras supiršti piršliams su šviesiais žibintais.

sukurta: 2009 01 26, 15:20

Cituoti

niu ka iš naujo galima naujuosius atšvesti

sukurta: 2009 02 02, 10:59

Cituoti

Grabnyčios, Perkūno diena
Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Anksčiau su tokiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.

Sakoma, kad per Grabnyčias jau Pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus.


Kristaus Paaukojimo šventė
Kristaus Paaukojimo šventė sutapatinta su senąją lietuvių švente Grabnyčiomis, Perkūno diena. Šios šventės paskirtis – paminėti Kristaus paaukojimą. Pagal Bibliją, Juozapas ir Marija atnešė savo kūdikėlį į Jeruzalės šventovę paaukoti jį ir pašvęsti Viešpačiui. Toks buvo Viešpaties per Mozę duotas įstatymas. Šeima nediskutavo, ar šis veiksmas būtinas, jei jų kūdikis yra Aukščiausiojo Sūnus. Jie vykdė Bažnyčios įpareigojimą.

sukurta: 2009 02 03, 10:15

Cituoti

Šv. Blažiejus, Linų diena
Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose.

Tarptautinė saugesnio interneto diena
Tarptautinė saugesnio interneto diena įsteigta Europos komisijos iniciatyva. Pirmą kartą Europoje ji paminėta 2004 m.
Lietuvoje Tarptautinė saugesnio interneto diena pirmą kartą buvo paminėta 2006 m. vasario 7 d.
Saugumo paskaitą tą dieną visuomenei skaitė patys moksleiviai. Jie pristatė interneto naudą, jaunimo ypač pamėgtas bendravimo priemones – interneto dienoraščius, interneto pokalbių svetaines ir programas.
Ši diena skirta informuoti ir tėvus, ir vaikus apie interneto naudą ir kartu internete slypinčius pavojus. Tėvai skatinami atkreipti dėmesį į pavojus, kurie tyko jų vaikų internete (pornografija, pedofilija, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymas, asmeninių duomenų rinkimas), taip pat paskatinti juos domėtis interneto naujovėmis, galimybėmis.
Saugesnio interneto programa Europos Sąjungos šalyse įgyvendinama nuo 1999 metų. Laimėjus Europos Komisijos skelbtą konkursą, Lietuvoje šią programą įgyvendina „Bitė Lietuva“ kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinių ir psichologinių paslaugų centru.

sukurta: 2009 02 05, 10:44

Cituoti

Šv. Agota, Duonos diena
Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą –duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką).

Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.

Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Tad šią dieną sveikinamos Agotos. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

sukurta: 2009 02 11, 10:16

Cituoti

Pasaulinė ligonių diena


Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse.

Lietuvos piliečių sveikata rūpinasi Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (www.sam.lt). Ji įkurta dar 1918 m. balandžio mėn., kai Lietuva tapo nepriklausoma. Nuo 1920 metų Lietuvoje pradėta nemokamai gydyti vargšus savivaldybių ir kitose ligoninėse, nemokamai buvo gydomi visi mokyklų mokiniai. Nuo 1921 metų pradėtas nemokamas skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų. Gerinant sveikatos apsaugą daug įtakos turėjo nevyriausybinės organizacijos: medicinos draugijos, sąjungos, katalikų gydytojų korporacijos, katalikų blaivybės organizacijos ir kt. 1926 metais Seimui priėmus Ligonių kasų įstatymą, apsidraudę asmenys galėjo naudotis visapusišku nemokamu gydymu. Per Lietuvos okupaciją sveikatos apsaugos sistema gerokai keitėsi.

Medikus Lietuvoje rengia dvi pagrindinės aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Jos yra išugdžiusios daugelį pasaulyje žinomų mokslininkų, gerų savo srities specialistų.

sukurta: 2009 02 14, 10:15

Cituoti

Šv. Valentinas, Įsimylėjėlių diena

Iš kur kilo šv. Valentino šventė?

Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad jie gintų imperiją. Kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima.

Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti. Klaudijus II-asis, sužinojęs, kad vyskupas paslapčia sutuokia poras, jį suėmė ir nubaudė mirties bausme. Valentinas mirė vasario 14 dieną. Po kurio laiko Valentinas paskelbtas šventuoju.

Vasario 14-osios šventė gali būti susijusi ir su senąja Romos švente – Luperkalijomis. Pagal to meto kalendorių vasaris buvo pavasario pradžia, o Luperkalijos – pavasario ir meilės šventė. Senovės Romoje jaunų vaikinų ir merginų gyvenimas buvo griežtai atskirtas, tačiau šios šventės metu senas paprotys leido susipažinti ir susidraugauti poroms.

Luperkalijų išvakarėse vykdavo „Meilės loterijos“. Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Kiekvienas jaunuolis traukdavo po vieną lapelį su vardu ir tapdavo tos merginos jaunikiu šventės metu, o kartais – ir visiems metams ar net gyvenimui.

sukurta: 2009 02 16, 10:51

Cituoti

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena


1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

sukurta: 2009 02 22, 10:24

Cituoti

Nusikaltimų aukų rėmimo diena


1990 m. vasario 22 d. Anglijoje buvo paskelbta nusikaltimų aukų chartija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama paremti tuos, kurie nukentėję.

sukurta: 2009 02 24, 19:46

Cituoti

Estijos Nepriklausomybės diena
1918 m. vasario 24 d. Estija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Savo valstybingumą estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose. Jau kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo Taliną užėmė vokiečiai ir šeimininkavo šalyje iki pat rudens. Tik lapkričio 11 d. okupacinė vokiečių valdžia atidavė krašto valdymo reikalus estams. Vokiečiai traukėsi, tačiau po jų artinosi rusai. Estų partizanai ilgai kovojo su Rusijos kareiviais. Rusija pasirašė su Estija taikos sutartį tik 1920 m. vasario 3 d.

Šv. Motiejus, Vieversio diena
Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.
Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.
Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.
Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl jo pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę.

Užgavėnės
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

sukurta: 2009 02 25, 13:52

Cituoti

Pelenų diena


Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo - namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema.

Nuo šios dienos prasideda gavėnios periodas, kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų. Sakoma, kad šiuo periodu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko. Liaudyje išlikę pasakojimai, kaip viena moterėlė Užgavėnių vakarą įsikišusi į burną kumpį ir užmigusi, kad rytoj galėtų apsimesti, kad suvalgė tai, kas liko tarp dantų. Deja, bemiegodama ji tuo kumpiu paspringo ir užduso. Vyrai išnaudodami šią progą rengdavo išgertuves - degtine „praskalaudavo“ tarpdančius, kad mėsos neliktų. Gavėnios periodu nebuvo leidžiama linksmintis: dainuoti, rengti šokių, vestuvių, kitų iškilmių.

sukurta: 2009 03 03, 10:24

Cituoti

Tarptautinė rašytojų diena

Tarptautinė rašytojų diena švenčiama nuo 1986 metų. Šių metų sausio 12-18 dienomis vyko 48-asis Tarptautinio rašytojų klubo kongresas, kuriame ir buvo nuspręsta kasmet minėti šią šventę.

Poetai turi savo šventę – tarptautinę poezijos dieną, kurią švenčia kovo 21 d., UNESCO sprendimu.



Lėlių šventė (Hina-Matsuri)


Hina-Matsuri arba lietuviškai – Lėlių šventė švenčiama Japonijoje kasmet trečio mėnesio trečią dieną. Tai mergaičių šventė, švenčiama šeimose, kuriose auga dukros.

Hina – medinė lėlė, papuošta kimono. Kiekviena japonų mergaitė turi tokių lėlių rinkinį. Jį gauna dovanų vos gimusi. Šventės metu lėlės išdėstomos savitame altorėlyje septyniomis pakopomis. Tai tarsi malda už dukterų laimę. Šventės metu susirenka visa šeima, draugai. Visi vaišinasi arbata, saldainiais. Hina lėlės gali būti lankstomos ir iš popieriaus.

Japonijoje savo šventę turi ne tik mergaitės, bet ir berniukai. Berniukų diena švenčiama penkto mėnesio penktą dieną.

sukurta: 2009 03 21, 14:00

Cituoti

Tarptautinė miego diena
Kovo 21 dieną daugelyje Europos šalių minima tarptautinė miego diena. Ją remia farmacijos bendrovė „Sanofi-Synthelabo“ - šiuolaikinių migdomųjų preparatų gamybos lyderė pasaulyje.

Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui būtina miegoti 8-9 valandas per parą. Tačiau dauguma žmonių dėl spartėjančio gyvenimo tempo šiandien miega kur kas mažiau. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, suaugusieji vidutiniškai miega 6,9 valandos per parą, o savaitgaliais - 7,5 valandos.

Miegant nepakankamai, iškyla įvairių sveikatos problemų – nuovargio jausmas, mieguistumas darbo metu, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, padidėja alkio jausmas, galintis tapti antsvorio priežastimi. Be to, nepakankamai miegantiems žmonėms silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias.

Miego sutrikimai – gana plačiai paplitusi problema. Gydytojų teigimu, beveik pusė suaugusiųjų kenčia nuo vieno ar kito miego sutrikimo. Naktiniai košmarai, kvėpavimo sustojimas miego metu (apnea), griežimas dantimis ir lunatizmas – specifiniai sutrikimai, kuriuos gana efektyviai gydo gydytojai somnologai. Tačiau paprasta nemiga, kai žmogus tiesiog vartosi lovoje ir „skaičiuoja aveles“, dažnai verčia žmogų klaidžioti daugybės gerų patarimų, kaip geriau pasirengti miegui, labirintuose. Kas trukdo užmigti?

Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena
Nuo 1966 m. spalio 26 dienos Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu kovo 21-oji paskelbta tarptautine rasinės diskriminacijos panaikinimo diena. Ši diena skirta kovoti prieš rasizmą – bet kurios rasės niekinimą, menkinimą kaip žemesnės. 1960 m. kovo 21-ąją Pietų Afrikoje, Šarpevilyje, policija nužudė 69 žmones, dalyvavusius taikingoje protesto akcijoje už afrikiečių teises prieš tuometinį apartheido režimą. Ši diena Pietų Afrikoje minima kaip Žmogaus teisių diena.

Į rases žmonės buvo suskirstyti pagal odos spalvą: baltieji, juodieji (negrai), geltonieji (kinai), raudonieji (indėnai). Manyta, kad skirtingos rasės žmonės skiriasi ir būdo savybėmis. Skirtingais laikais nuo rasizmo yra nukentėję negrai, kinai. Lietuvoje rasizmui kol kas nėra sąlygų plisti, nes mažas skirtingų rasių žmonių skaičius. Tačiau į šalį po truputį atvyksta vis daugiau užsieniečių, tad LR Konstitucijos punktas dėl žmogaus rasės gali tapti aktualesnis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, 29 straipsnį:
„Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

Pasaulinė poezijos diena
2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.

Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Tai taip pat buvo ritualas, skirtas pagarbinti dievus. Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas. Jį neva įkvepia mūzos – kūrybos įkvėpėjos. Tuomet poetas buvo laikomas dievišku aiškeriagiu, pranašu, pasakojančiu apie dievus.