Kas aš buvau ankstesniame gyvenime? (I dalis) 2

Mirties baimė kausto daugybę žmonių - vienus akivaizdžiai, kitus vos juntamai. Ji verčia suvokti gyvenimo laikinumą ir gimdo jausmą, kad žmogus atplėšiamas nuo artimųjų ir apleidžiamas.

Puiki gydomoji priemonė šiam mitui paneigti - perkėlimas į ankstesnį gyvenimą. Persikėlę patiriame ne kartą jau čia buvę, esame sukaupę didžiulę mirties patirtį, suvokiame, kad mūsų būtis begalinė.

Apie šią dvasinę patirtį ir kalbėsime šiame straipsnyje. Pabandysime iššifruoti ką sako apie mus dvasinėje kelionėje patiriami emociniai išgyvenimai. Remiamės garsios hipnozės ekspertės Uršulos Demarmels parašyta knyga “Kas aš buvau ankstesniame gyvenime?”

Atgimimo idėja

Daugybė žmonių neretai savęs klausia, ar jau yra gyvenę. Galbūt jie pajunta nesuprantamą stiprų potraukį kuriam nors istoriniam laikotarpiui ar deja vu nepažįstamam Žemės kampeliui.

Kokia bebūtų mūsų visuomenė apsišvietusi ir racionaliai mąstanti, vis tiek mažai kas abejoja, kad yra kažkas, kas peržengia mūsų žemiškos būties ribas. Gimimas, keletas dešimtmečių gyvenimo, ieškant sotesnio kąsnio, senatvė, mirtis ir išėjimas - toks grynai materialus požiūris tenkina daugelį.

Tačiau yra grupelė žmonių, kurie nekamantinėja savęs klausimais “ar esame gyvenę anksčiau?”, nes jiems tai neginčijama tiesa. Fizinis kūnas gimsta ir miršta, tačiau kažkas išlieka ir toliau egzistuoja. Tas kažkas yra siela.

Sielos vedlys

Nuo pat pradžios kiekvieną žmogų lydi Sielos vedlys - labai aukšto lygmens, išmintinga, dieviška būtybė. Kartais ji vadinama Angelu sargu, Šviesos valdovu, Aukštesniąja sąmone. Daugeliu atvejų jis yra jau gyvenęs Žemėje ir užbaigęs savo įsikūnijimų ciklą.

Dabar jam teko užduotis vadovauti vienai ar kelioms sieloms, padėti joms tobulėti. Sielos vedlys išklydusias sielas grąžina į teisingą kelią, pataria, skatina, žodžiu, daro viską, kad Žemėje į žmogų įsikūnijusi sielos dalis eitų savo keliu, kauptų savyje patirtį, reikalingą asmeninei raidai.

Po mirties siela atsiskiria nuo fizinio apvalkalo, kuriuo naudojosi Žemėje. Ji kyla aukštyn į dvasinį pasaulį, kur ją dažnai pasitinka kitos sielos, ir visada - Sielos vedlys, galintis pasirodyti įvairiausiais pavidalais: moteriškos ar vyriškos lyties, gal net androginiškas.

Mokymasis iš potyrių

Laikas, kurį sielos praleidžia dvasiniame pasaulyje po gyvenimo Žemėje, be daugelio kitų dalykų, skirtas apžvelgti ir apgalvoti buvusį gyvenimą. Siela kartu su Sielos vedliu svarsto kokios pamokos buvo gautis, ir ką dar reikės ištaisyti ar paprasčiausiai patirti būsimame gyvenime.

Kai siela arba jos dalis vėl įsikūnija ir kaip žmogus gyvena Žemėje, su Sielos vedliu tiesiogiai bendrauti ji gali ypač retai. Tuomet Sielos vedlys į save dėmesį atkreipia kitokiais būdais.

Jo žinioje daugybė galimybių: galbūt jus nurodys kelią per sapną, o gal mes susipažinsime su žmogumi, kuris mums duos reikalingą pamoką; gali būti, kad per pokalbį išgirsime informatyvų sakinį, kurio mums taip trūko, arba knygoje rasime ką nors reikalinga ateičiai. Tikrai vertėtų paisyti tokių ženklų: jie padės vėl užmegzti kontaktą su savo siela.

Sielos vedlys ir dvasinis pasaulis visada čia. Ir vien nuo mūsų priklauso, ar skubėdami sustosime, nurimsime ir užmegsime ryšį. Mūsų valia rinktis ir spręsti, ar atsiversime aukščiausiam pažinimui, ar mūsų gyvenimas keisis, ar ne.

Kitoje, šio straipsnių ciklo dalyje aptarsime dvasinę kelionę ir jos aspektus.