Alergija

Liaudies medicinos liga

Alergija – tai nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į svetimą medžiagą. Alergenai – tai dalelės, kurios sukelia alergines reakcijas.


Kas tai yra alerginė reakcija?

Alerginės reakcijos kyla sąveikaujant trims veiksniams:

• Alergenams (žiedadulkės, pelėsiai, dulkių erkutės, maisto produktai, lateksas, naminių gyvuliukų pleiskanos ir kt.).
• Putliosioms ląstelėms. Daugiausiai šių ląstelių yra jungiamajame audinyje (odoje, liežuvyje, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivinėje, plaučių audinyje).
• Imunoglobulinui E (IgE). Tai antikūnas, kurį imuninė sistema susintetina atpažindama specifinius "įsibrovėlius". IgE dengia putliųjų ląstelių paviršių.

Kai į alergiją linkęs asmuo pirmą kartą susiduria su alergenu (pavyzdžiui, žiedadulkėmis), organizme pasigamina didelis IgE kiekis. Susidūrus su alergenu antrą kartą, iš putliųjų ląstelių, ant kurių yra specifinis IgE, atsipalaiduoja įvairios uždegimą sukeliančios medžiagos (histaminas ir kt.). Taigi atsiranda niežulys, bronchų spazmas, padidėja gleivinių sekrecija.

Jeigu alergenas yra ore, išsivystys alerginė akių, nosies, plaučių reakcija. Jeigu alergizuoja maisto produktai, alerginė reakcija atsiras virškinamajame trakte. Kartais uždegimo mediatorių atsipalaiduoja tiek, kad alerginė reakcija išplinta visame organizme: prasideda dilgėlinė, sumažėja kraujo spaudimas, ligonis netenka sąmonės. Ši gyvybei grėsminga būklė vadinama anafilaksiniu šoku.


Kas lemia polinkį į alergiją?

Kol kas dar nėra visiškai aišku, bet didelę įtaką turi paveldimumas, aplinkos veiksnių poveikis. Teigiama šeiminė "alerginė anamnezė" išsiaiškinama 2/3 – 3/4 sergančių vaikų. Jeigu alergija serga vienas iš tėvų, yra 30 – 50% tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas. Jeigu alergiški abu tėvai, tikimybė padidėja iki 60 – 80%.

Su provokuojančiais faktoriais vaikai gali susidurti labai anksti: tai ir vaistai, kuriuos motina naudojo nėštumo metu, ir netinkama nėščiosios mityba (naudojant per daug potencialių maisto alergenų – kiaušinių, medaus, konditerijos gaminių, pieno, mandarinų). Dar būdamas gimdoje vaisius gali įsijautrinti alergenams, cirkuliuojantiems motinos kraujyje.

Po gimimo alergenai į kūdikio organizmą gali patekti su motinos pienu ir maistu (maisto alergenai). Potencialiu sensibilizuojančiu faktoriumi gali būti karštyje neapdorotas maistas (nekaitintas pienas, su baltymais išplaktos uogos ir t.t.), žuvis, riešutai ir kai kurie kiti produktai, kurių sensibilizuojančios savybės nesumažėja net ir apdorojus juos temperatūroje.

Alergiją gali sukelti įprasti produktai, jeigu jų vaikas gauna milžiniškais kiekiais (permaitinimas), jeigu jie vartojami tik vienu ar kitu sezonu arba nedažnai, bet po labai daug (uogos, daržovės, riešutai ir kt.), taip pat papildant jais per mažo vaiko racioną (ikrai, krevetės ir kt.). Reikšmės turi netinkama mityba, piktnaudžiavimas saldumynais, aštriais, sūriais valgiais. Vaikas, linkęs į alergiją, lengvai įsijautrina ne tik maisto produktams, bet ir aplinkos alergenams: vilnai, namų dulkėms, žiedadulkėms.

Pasidalink su draugais: Facebook Facebook Twitter Twitter

Rašyti komentarą

Įveskite kodą: