Apsinuodijimas maistu
Liaudies medicinos liga
Lietuvos gyventojų sergamumas plintančiomis per maistą žarnyno infekcijomis kasmet didėja, konstatuoja užkrečiamųjų ligų situaciją Lietuvoje stebintys specialistai. Jie įspėja ypač vasarą būti atidiems, nes būtent šiuo metų laiku padaugėja žarnyno infekcinių susirgimų.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Dainos Mainelės, dažniausiai žmonės apsinuodija mikroorganizmais užterštais maisto produktais dėl to, kad nesilaiko elementarių higienos reikalavimų, neteisingai ruošia maistą ir jį laiko.
Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, per pastaruosius 10 metų šalyje kasmet užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkstančių šių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Populiariausios infekcinės ligos - bakterinės kilmės, tai salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, jersiniozė, kitos bakterinės infekcijos. Apie 70 proc. susirgusiųjų žarnyno infekcinėmis ligomis diagnozuojamos būtent jos, likusiems - virusinės žarnyno infekcijos, sukeltos norovirusų, rotavirusų ir kt.
Maisto toksinių infekcijų atvejų kasmet daugiausiai užregistruojama gegužės-rugsėjo mėnesiais. Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, didžiausias sergamumas salmonelioze registruojamas liepos, rugpjūčio mėnesiais.
Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, dažniausiai su maistu, kiek rečiau - per nešvarias rankas ar šiais mikroorganizmais užterštus aplinkos daiktus, pavyzdžiui, žaislus, žindukus.
Specialistai primena, kad salmonelioze dažniausiai užsikrečiama nuo kiaušinių, vištienos. Kampilobakteriozė plinta per vištienos, mėsos produktus, taip pat nevirintą, nepasterizuotą pieną ir jo produktus.
Šigelioze, virusinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per žmogaus rankomis užterštą maistą - pieną ir iš jo pagamintus produktus, mišraines, salotas, tačiau dažniausiai - per maistą, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma.
Medikai perspėja, kad apsinuodijimų galima išvengti maistą gaminant ir laikant tinkamoje temperatūroje. Daugelis bakterijų, sukeliančių apsinuodijimus, dauginasi, kai aplinkos temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Šaldytuve bakterijos praktiškai nesidaugina, nors jos ir nežūsta.
Ruošiantis vykti į gamtą ar atostogų specialistai pataria neimti pyragų, pyragaičių su kiaušinių putėsiais ar kremais, tai vieni pavojingiausių produktų. Reikėtų vengti į iškylas imti greitai gendančius produktus - pieno, karšto rūkymo mėsos produktų, o vietoj jų rinktis šalto rūkymo produktus, džiovintus vaisius, džiūvėsius, riestainius, sausainius, riešutus.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Dainos Mainelės, dažniausiai žmonės apsinuodija mikroorganizmais užterštais maisto produktais dėl to, kad nesilaiko elementarių higienos reikalavimų, neteisingai ruošia maistą ir jį laiko.
Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, per pastaruosius 10 metų šalyje kasmet užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkstančių šių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Populiariausios infekcinės ligos - bakterinės kilmės, tai salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, jersiniozė, kitos bakterinės infekcijos. Apie 70 proc. susirgusiųjų žarnyno infekcinėmis ligomis diagnozuojamos būtent jos, likusiems - virusinės žarnyno infekcijos, sukeltos norovirusų, rotavirusų ir kt.
Maisto toksinių infekcijų atvejų kasmet daugiausiai užregistruojama gegužės-rugsėjo mėnesiais. Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, didžiausias sergamumas salmonelioze registruojamas liepos, rugpjūčio mėnesiais.
Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, dažniausiai su maistu, kiek rečiau - per nešvarias rankas ar šiais mikroorganizmais užterštus aplinkos daiktus, pavyzdžiui, žaislus, žindukus.
Specialistai primena, kad salmonelioze dažniausiai užsikrečiama nuo kiaušinių, vištienos. Kampilobakteriozė plinta per vištienos, mėsos produktus, taip pat nevirintą, nepasterizuotą pieną ir jo produktus.
Šigelioze, virusinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per žmogaus rankomis užterštą maistą - pieną ir iš jo pagamintus produktus, mišraines, salotas, tačiau dažniausiai - per maistą, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma.
Medikai perspėja, kad apsinuodijimų galima išvengti maistą gaminant ir laikant tinkamoje temperatūroje. Daugelis bakterijų, sukeliančių apsinuodijimus, dauginasi, kai aplinkos temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Šaldytuve bakterijos praktiškai nesidaugina, nors jos ir nežūsta.
Ruošiantis vykti į gamtą ar atostogų specialistai pataria neimti pyragų, pyragaičių su kiaušinių putėsiais ar kremais, tai vieni pavojingiausių produktų. Reikėtų vengti į iškylas imti greitai gendančius produktus - pieno, karšto rūkymo mėsos produktų, o vietoj jų rinktis šalto rūkymo produktus, džiovintus vaisius, džiūvėsius, riestainius, sausainius, riešutus.
Facebook
Twitter
Rašyti komentarą
Daugiau komentarų