Nuostatos ir įsitikinimai (II dalis) 1

Jurgita Skaisgirytė

“Kaip žmogus galvoja savo širdyje, toks jis yra” - Išminties knyga, 23, 7

Pirmoje šio straipsnių ciklo dalyje trumpai pristatėme funkcijų įtaką mūsų gyvenimuose, jų prigimtį bei funkcijas, kurios atliekamos mūsų pasąmonėje (dažnai mums to nesuprantant).

Šiandien plačiau panagrinėsime “nuostatų” sąvoka bei jų formavimąsi mūsų asmenybėms. Pradėsime nuo pagrindinio klausimo, kuriuo prasideda kiekvieno objekto ar reiškinio nagrinėjimas.

Kas yra nuostatos (įsitikinimai)?

Kas iš tikrųjų yra nuostata? Mes dažnai kalbame apie dalykus, jų gerai nesuprasdami. Dauguma žmonių nuostatą laiko apčiuopiamu dalyku, nors iš tiesų tai tėra tikrumo pojūtis, nukreiptas į tą ar kitą išorės reiškinį.

Paprastas būdas suprasti, kas yra nuostatos – pažvelgti į pirminę jų „statybinę medžiagą“. Tai yra idėja. Mes galime mąstyti apie daugybę idėjų, tačiau tai nereiškia, jog jomis visomis tikime. Pavyzdžiui dėja apie tai, kad esate seksualūs. Stabtelėkite ir pasakykite sau: „Aš esu seksualus“. Kas tai yra – idėja ar nuostata – parodo tikrumo jausmo mastas, būdingas jūsų išsakytai frazei.

Kaip mes idėją paverčiame nuostata? Galbūt mano siūloma metafora jum padės geriau suprasti šį procesą. Jei įsivaizduosite, kad idėja yra tarsi stalas be kojų, tada suprasite, kodėl idėja nėra toks tikras dalykas kaip nuostata. Šis stalas be kojų net negali stovėti. Antra vertus, nuostata „turi kojas“.

Jei tikrai tikite, jog esate seksualūs, tai kokiu būdu jūs žinosite, kad esate seksualūs? Matyt, ši idėja remiasi tam tikrai atskaitos taškais – vienokiais ar kitokiais išgyvenimais, pagrindžiančiais tą idėją. Tai yra „kojos“, kurios stalą padaro tvirtą, o jūsų nuostatą – tikrą.

Kokie esti tie išgyvenimai, kuriais šiuo atveju galima remtis? Galbūt vyrai ar moterys jums sakė, jog esate seksualūs. Arba galbūt jūs pažvelgiate į veidrodį, palyginate savo atvaizdą su asmenimis, kurie yra laikomi seksualiais, ir tariate: „Oho, aš juk atrodau kaip jie!“ O gal visai nepažįstami žmonės jus kalbina gatvėje ir jums mojuoja. Visi tie potyriai nieko nereiškia tol, kol jų neapibendrinate kaip idėjos apie savo seksualią išvaizdą. Kai tai padarote, šios „kojos“ jums leidžia įtikėti savo seksualumu. Jūsų idėja atrodo tikra ir dabar jau yra nuostata.

Kodėl vienos nuostatos kuria, kitos - griauna?

Mes visi galime rasti žmonių bei įvykių, palaikančių mūsų nuostatas, kad ir kokios jos būtų. Tie žmonės ir įvykiai yra atskaitos taškai (“kojos”), kuriais grindžiame savo įsitikinimus. Tačiau svarbiausias klausimas yra toks: ar kasdienėje veikloje konkreti nuostata mums suteikia daugiau galių, ar atvirkščiai - jas atima?

Dėl žmogaus polinkio iškreipti ir interpretuoti informaciją atskaitos taškai pasižymi begaline įvairove. Bėda ta, kad mes, nepaisydami atskaitos taškų kilmės, juos pradedame laikyti tikrais dalykais ir todėl jais daugiau neabejojame. Smegenys neįžvelgia skirtumo tarp labai stipriai įsivaizduojamo dalyko ir tikro išgyvenimo.

Esant didelei emocinei įtampai, mūsų nervų sistema kartais tam tikrą reiškinį išgyvena kaip tikrą, net jei jis dar neįvyko. Visi sėkmingi žmonės teigia buvę tikri iš anksto, kad jiems pavyks įgyvendinti savo tikslus. Jie mokėdavo rasti atskaitos taškų ten, kur, rodos, jokių atskaitos taškų nebuvo.

Didžioji dauguma žmonių atvirkščiai - pernelyg dažnai išsiugdo juos varžančias nuostatas bei įsitikinimus apie tai, kas jie yra ir ką sugeba. Kadangi jiems praeityje nepasisekė, jie patiki, jog nesiseks ir ateityje. Būgštaudami, jog teks kentėti, jie tampa “realistais”.

Dauguma žmonių, nuolat sakančių, kad “reikia būti realistais”, iš tiesų gyvena baimėje. Jie bijo, jog vėl teks nusivilti. Dėl šios baimės jie išsiugdo nuostatas, kurios juos verčia dvejoti ir elgtis atsargiai - todėl ir rezultatai būna prastesni, nei galėtų būti.

Didieji lyderiai retai būna “realistais”. Jie sumanūs, jie kruopštūs, tačiau nėra “realistiški”, kaip tai paprastai suvokia kiti žmonės. Kas realistiška vienam žmogui, gali visiškai skirtis nuo to, kas yra realistiška kitam, nes skiriasi atskaitos taškai, kuriais jie grindžia savo vertinimus.

Štai Mohandas Gandis tikėjo, kad Indija gali iškovoti nepriklausomybę be smurto, nors iki tol šitaip niekas nedarė. Jis nebuvo realistas, tačiau įrodė esąs didis lyderis.

Priežastis, dėl kurios dauguma žmonių nesulaukia sėkmės, yra ta, kad jie turi pernelyg mažai ankstesnės sėkmės pavyzdžių (atskaitos taškų). Tačiau optimistai remiasi tokia nuostata: “Praeitis yra praeitis, o ateitis bus kitokia”.

Visi didieji lyderiai, visi žmonės, daug pasiekę kokioje nors gyvenimo srityje, sugeba patikėti savo sėkme net neturėdami jokių sėkmės garantijų. Jei išsiugdysite visiško tikrumo jausmą, kurį suteikia stiprios nuostatos, tada sugebėsite pasiekti bemaž viską, taip pat tai, kas kitiems žmonėms atrodo tikrai neįmanoma.

“Išmoktas” bejėgiškumas

Vienas didžiausių žmogaus gyvenimo iššūkių yra išmokti interpretuoti “pralaimėjimus”. Mūsų reakcija į juos ir jų priežasčių ieškojimo būdas lems mūsų likimą. Privalome prisiminti, kad tai, kaip mes elgiamės negandų ir sunkumų akivaizdoje, labiau nei kiti veiksniai sąlygos mūsų gyvenimo kokybę.

Kartais susikuriame tiek daug skausmo ir nesėkmės atskaitos taškų, kad įtikime, jog bet kokiu atveju esame pasmerkti nesėkmei. Kai kuriems žmonėms ima atrodyti, kad gyvenimas yra beprasmis, jie patys - begėjiai ir nevisaverčiai, o jų pastangos - bevaisės.

Psichologijoje toks destruktyvus mąstymas vadinamas “išmoktu” bejėgiškumu. Kai žmonės kokioje nors srityje patiria tam tikrą skaičių pralaimėjimų, savo pastangas jie ima laikyti bergždžiomis ir išsiugdo pragaištingą išmokto bejėgiškumo būseną.

Skirtumas tarp nugalėtojų ir pralaimėtojų, tarp optimistų ir pesimistų yra jų nuostatos apie problemos plintamumą. Sėkmės lydimiems žmonėms niekada neatrodo, kad viena problema išplinta ir persmelkia visas jų gyvenimo sritis.

Jų požiūris į problemą visada būna maždaug toks: “Tai tik mažytė problema, susijusi su mitybos įpročiais”. Jie nesako: “Aš esu viena didelė problema. Kadangi nuolat persivalgau, žlugo visas mano gyvenimas.”

Pesimistams patyrus finansinių problemų, jiems atrodo, jog žlunga visas jų gyvenimas: nebus kaip pasirūpinti vaikais, paliks žmona ir taip toliau. Jie netrukus pareiškia, kad “gyvenimas sprūsta iš rankų” ir jie jaučiasi visiškai bejėgiai.

Tokių jus varžančių ir menkinančių nuostatų puoselėjimas - tai tarsi nuolatinis mažų nuodų dozių vartojimas. Anksčiau ar vėliau jų kiekis tampa mirtinas. Žinoma, mirsite ne iš karto, o merdėsite emociškai.

Kitoje, jau trečioje ir paskutinėje straipsnių ciklo dalyje išsiaiškinsime kaip pakeisti senas nuostatas, kad naujosios pakeistų gyvenimą teigiamai.