Klimaksas vyrams. Ar egzistuoja?

Liaudies medicinos liga

Medicina į šį klausimą pateikia vienareikšmį teigiamą atsakymą. Juk klimaksas, tiksliau klimakterinis periodas, kurio metu pereinant nuo lytinės brandos į lytinių funkcijų užgesimą persitvarko organizmo fiziologija, – tai normalus kiekvieno žmogaus – ir vyro, ir moters – gyvenimo etapas. Skirtumas tik tas, kad šis pasikeitimas vyrams būna švelnesnis ir prasideda šiek tiek vėliau nei moterims – 50 – 60 gyvenimo metais, nors pasitaiko ir anksčiau – iki 45 metų amžiaus.


Koks šio persitvarkymo tikslas?

Bėgant metams keičiasi vienos iš svarbiausių galvos smegenų dalies – hipotalamuso – funkcija. Ši liauka reguliuoja pagrindinės endokrininės liaukos – hipofizės – veiklą. Pakitus hipotalamuso funkcijai, sutrinka hipofizės hormonų, stimuliuojančių vyriškų lytinių liaukų – sėklidžių – veiklą, gamyba. Tuo pačiu metu vyksta amžiniai pakitimai ir sėklidėse: funkciškai aktyvus audinys pakeičiamas jungiamuoju ir riebaliniu audiniu. Visa tai sąlygoja testosterono – aktyviausio vyriško hormono – gamybos sumažėjimą. Beje, šis hormonas ne tik užtikrina lytinę funkciją, bet ir veikia daugelį sistemų ir organizmo funkcijų, turi įtakos medžiagų apykaitai audiniuose ir – o tai labai svarbu – veikia hipotalamuso funkcijas. Kai testosterono gamyba sumažėja, pasikeičia ryšiai tarp centrinės nervų sistemos, endokrininės sistemos ir lytinių liaukų, organizme sutrinka hormonų pusiausvyra.

 

Būtų neteisinga galvoti, kad klimakterinis periodas reiškia gyvenimo saulėlydį, atėjusią senatvę. Juk organizmas keičiasi lėtai, palaipsniui ir šiuo periodu vyras ne tik gali, bet ir turi aktyviai gyventi, toliau dirbti. Saikingas darbo ritmas tonizuoja, padeda išlaikyti optimistines nuotaikas ir tuo pačiu teigiamai veikia organizmo pokyčius. O štai nerimastingas gresiančios senatvės laukimas ir su tuo susijusi nervinė įtampa, atvirkščiai, procesus gali pasunkinti.

 

Nėra ir priežasčių šiuos pokyčius vadinti liga. Paprastai vyrams klimaksas praeina labai sklandžiai. Gęstant lytinių liaukų funkcijoms, įsijungia kompensaciniai mechanizmai ir organizmui lengviau prisitaikyti prie vykstančių permainų. Todėl hormonų balanso pokyčiai neveikia daugumos vyrų nei savijautos, nei darbingumo. Tačiau taip, kaip bebūtų gaila, būna ne visada.

 

Kai kurie vyrai (apytiksliai 2 iš 10) klimaksą pergyvena labai sunkiai. Kaip ir moterys, jie gali jausti įvairius varginančius simptomus: dažniausiai karščio pylimą, netikėtą veido ir kaklo paraudimą, galvos svaigimą, periodinį rankų ir kojų nutirpimą, širdies daužymąsi, dusulį. Dažnai sutrinka miegas. Vieni negali ilgai užmigti, kiti užmigę greitai prabunda ir likusią nakties dalį nebemiega, trečių miegas tampa toks paviršutiniškas, kad jie prabunda keletą kartų per naktį net nuo menkiausio šlamesio. Dauguma pasidaro labai nervingi, greitai susijaudina, neadekvačiai reaguoja į pačias įprasčiausias gyvenimo situacijas, dažnai nerimauja be jokios priežasties ir nepagrįstai baiminasi dėl savo sveikatos. Dingsta susidomėjimas gyvenimu, sumažėja darbingumas, greitai pavargstama.

 

Gali periodiškai atsirasti ir ilgai tęstis galvos skausmas (dažniausiai pakaušio ir sprando srityje). Be to, šiuo periodu vyrams atsiranda įvairių šlapinimosi problemų: padažnėja šlapinimasis, šlapinantis nutrūksta šlapimo srovė, pilvo apačioje ir kirkšnių srityje jaučiamas sunkumas. Visai tai gali būti susiję su priešinės liaukos ligomis (prostatos išvešėjimu). Tais atvejais, kai atsiranda tokių sutrikimų, gydytojai kalba apie patologinę klimakso eigą ir nustato diagnozę "klimakterinis sindromas".

 

Taip smulkiai apie patologinės eigos klimakso simptomus papasakojome ne tam, kad vyrai pradėtų jaudintis, taptų įtarūs, įsitempę pradėtų stebėti organizme vykstančius pokyčius ir lauktų būklės pablogėjimo, ieškotų visų įmanomų simptomų. Atvirkščiai, norime pabrėžti, kad visi klimakteriniam sindromui būdingi požymiai sutinkami retai. Dažniausiai būna taip: vieni simptomai yra ryškesni, kiti blankesni, trečių apskritai nebūna. Be to, pasibaigus permainų metui, kad ir koks sunkus jis būtų buvęs, organizme nusistovi funkcijų pusiausvyra. Tuomet savijauta pagerėja, nemalonūs pojūčiai išnyksta.

 

Tačiau tuo pačiu kiekvienas vyras turi suprasti, kad klimakterinis persitvarkymas – labai sudėtingas, iš organizmo reikalaujantis daug jėgų, visų adaptacinių galimybių mobilizacijos procesas. Ir reikia padėti kūnui susidoroti su šiuo padidėjusiu krūviu. Kitaip išvengti nesėkmių nepavyks.

Pasidalink su draugais: Facebook Facebook Twitter Twitter

Rašyti komentarą

Įveskite kodą: