10 mitų apie miegą ir sapnus
Miegas – toks paprastas reiškinys, kuris aplanko kiekvieną žmogų. Ir vis dėlto net ir jis netruko apaugti mitais bei legendomis. Kurie iš jų – tiesa, o kurie – pramanai?
Mitas: Miegant ilsisi smegenys.
Tiesa: Iš tikrųjų miegant smegenys dirba taip pat intensyviai, kaip ir būdraujant: analizuoja dienos įvykus, tikrina vidaus organų būklę, sudarinėja įvairiausius ateities įvykių scenarijus. Taigi miegant ilsisi tik raumenys. Tačiau vis dėlto miego esmė – ne tame, kad leistų pailsėti. Pagrindinė miego funkcija – leisti ramiai smegenims atlikti savo darbą.
Mitas: Egzistuoja pranašingi sapnai.
Tiesa: Miegą tyrinėjančių mokslininkų teigimu, sapnų pranašystės – niekai. Iš tikrųjų miegodamas žmogus regi ne pranašystes, o vieną iš galimų scenarijų, kurį parenka smegenys. Daugelį šių scenarijų žmogus pamiršta vos prabudęs. Kiek sapnas bus pranašingas, priklauso nuo miegančiojo analitinių sugebėjimų. Čia nutinka tas pats reiškinys, kaip ir skaitant detktyvą: vieni skaitytojai jau nuo pirmųjų puslapių žino, kas žudikas, o kitiems net ir perskaičius visą romaną žudiko tapatybė tampa staigmena. Todėl, grubiai tariant, kiemsargiai kur kas rečiau sapnuoja pranašingus sapnus nei matematikai.
Mitas: Yra žmonių, kurie apskritai niekada nemiega.
Tiesa: Sakoma, kad jogai dažnai tampa tokiais nemiegančiaisiais. Iš tikrųjų mokslui kol kas nežinomas nė vienas atvejis, kad žmogus apskritai nemiegotų.
Mitas: Yra žmonių, kurie staiga užmigę neprabunda keletą metų.
Tiesa: Jei, pasak mitų, nemiegantieji gyvena kažkur Tibete, tai miegantieji 20 metų ir ilgiau – Rusijos kaimuose. Ir vis dėlto patyrinėjus tokius atvejus nuodugniau išsiaiškinta: taip tiesiog nebūna!
Mitas: Per išeigines galima išsimiegoti į valias ir kompensuoti miego stygių darbo dienomis.
Tiesa: iš tikrųjų papildoma miego valanda savaitgalį labiau pakenkia nei padeda. Per mažai miegoti – nesveika. Bet dar blogiau išsimušti iš režimo. Jei miegate nedaug ir kas rytą keliatės, tarkime, 6 valandą, tai turėtumėte pasirūpinti, kad bent jau atsikeltumėte nuolat tuo pačiu laiku – ne anksčiau ir ne vėliau. Atsimiegoti už keletą nepakankamai miegotų naktų, kaip ir prisivalgyti už keletą badmiriavimo dienų, - ne į naudą. Gautą budrumo užtaisą organizmas čia pat išeikvos, tad po ilgiau miegotos nakties tiesiog ilgiau nesinorės miego kitą vakarą. JAV prieš kelerius metus atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kodėl amerikiečiai pirmadieniais padro daugiau avarijų nei kitomis savaitės dienomis. Išsiaiškita, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį vidutinis statistinis amerikietis miega 1 val. 20 min. ilgiau, todėl naktį iš sekmadienio į pirmadienį gulasi gerokai vėliau nei kitomis dienomis. Dėl to išsibalansuoja organizmo ciklai, pablogėja savijauta, sumažėja atidumas kelyje.
Mitas: Jei dirbi kas trečią parą – per dvi laisvas paras užtenka laiko išsimiegoti.
Tiesa: Moksliškai įrodyta: jei žmogus nepamiegos bent vieną vienintelę parą, žala organizmui jau bus padryta: pakis visi biocheminiai rodikliai, taip pat ir smegenų biochemija. Šie rodikliai dalinai atsistatys tik antrą-trečią parą, bet visiško atsistatymo taip ir nesulauksite. Žmonėms, kuriems dėl darbo dažnai tenka likti be miego visą parą, dažniau išsivysto cukrinis diabetas, hipertonija ir daugybė kitų ligų.
Mitas: Lunatikai vaikšto per miegus.
Tiesa: Dažnai pasakojama, esą lunatikai gali išeiti pro langą kaip pro duris ar atsistoję iš lovos staiga užgroti pianinu. Neva kai kurie įsigudrina miegodami netgi užsiimti seksu, o paskui nepripažįsta tokiomis naktimis pradėtų vaikų. Mokslas išties žino tokių unikalių atvejų. Tačiau tikras lunatizmas, kokį jį įsivaizduojame – gana retas reiškinys. Dauguma lunatikų per miegus niekur nevaikšto – jei tiesiog atsisėda lovoje, pasėdi kurį laiką, o paskui ramiausiai vėl atsigula.
Mitas: Sapnų fazę keičia fazė, kai mes apskritai nieko nesapnuojame.
Tiesa: Anksčiau manyta, kad sapnus žmogus mato tik greitojoje miego fazėje. Dabar įrodyta, kad lėtosios miego fazės metu taip pat sapnuojama. Tačiau ne veltui ši fazė vadinama lėtąja: greitosios metu mes regime sapną tarsi filmą, o per lėtąją fazę – tik atskirus vaizdus, „nuotraukas“.
Mitas: Be miego žmogus mirtų jau penktą parą.
Tiesa: Išties, jei neleistumėte užmigti gyvūnui, pavyzdžiui, žiurkei, tai penktą-šeštą parą ji nustiptų. Tačiau žmogus – kiek kitoks. Po penkių parų jis nenumirtų, tik imtų miegoti atviromis akimis. Galėtumėte ir toliau neleisti jam užmigti, nuolat žadinti, jis galėtų netgi kalbėti, vaikščioti, atsakinėti į jūsų klausimus, bet net ir visa tai darydamas jis... miegotų. Iš tikrųjų prabudęs toks žmogus, kaip ir lunatikas, nieko neatsimintų.
Mitas: Moterims reikia daugiau miego nei vyrams.
Tiesa: Šia tema buvo atlikta daugybė tyrimų. Vieni jų įrodė, kad moterys tikrai miega ilgiau nei vyrai – maždaug 15-20 minučių. Kiti tyrimai pateikė kardinaliai priešingą rezultatą: paaiškėjo, kad būtent vyrai miega ilgiau... Vėlgi – maždaug 15-20 minučių. Galiausiai mokslininkai sutarė: ir vyrams, ir moterims reikia vienodos trukmės miego. Ilgiau miega tik nėščiosios.
Užtai patį miegą abi lytys vertina nevienodai. Vyrams dažniau atrodo, kad jie miegojo puikiai, o moterims – kad miegas buvo prastokas. Nors ir vienų, ir kitų miego kokybė nesiskyrė.
Taip pat įrodyta, kad ilgiausiai miega sangvinikai – 9-10 valandų. Jie tokie imlūs įspūdžiams, kad tereikia prieš naktį pasižiūrėti erotinį filmą ar išgyventi stipresnes emocijas – ir miego fazė, kurioje lanko sapnai, iš karto pailgėja.
Trumpiausiai miega melancholikai – tam, kad išsimiegotų, jiems užtenka ir 6 valandų.
Rašyti komentarą