Gydymas gintaru: medicina ar magija?

Gintaras – akmuo-mįslė. Dar Senovės Graikijoje gintaru buvo gydoma gelta, nevaisingumas, maliarija, peršalimas ir netgi augliai. Gintaras yra degus, tad gydymo sumetimais naudoti ir jo dūmai – manyta, kad jie gali sustabdyti kraujavimą. Gintaro milteliai naudoti įvairiems sutrikimams gydyti, mažais gintaro akmenėliais gydytos odos ligos.

Sveikata gintaro laše

Senovės Romoje moterys nešiodavo gintaro medalionus, kurie buvo vertinami kaip apsauga. Jie užkirsdavo kelią skydliaukės ligoms, vaduodavo iš gerklės skausmų. Viduramžiais medikai gintaru stiprindavo dantis, gydydavo pažeistą odą, opas, migreną, astmą, nemigą ir kitas ligas. Gintaro akmenis nešiodavo prie kūno, iš gintaro miltelių gaminti tepalai.

Kinijoje gintarų sirupas – mikstūra, pagaminta iš gintaro ir opiumo – naudota kaip raminamoji priemonė, šalinanti spazmus. Lenkai gintaro antpilą laikė puikia priemone nuo peršalimo, karščiavimo ir kosulio. Tikima, kad tokia degtinė su gintaru stiprina ir vyrų potenciją. Gintaro milteliai būdavo netgi uostomi, kaip tabakas. Neaštrų gintaro gabalą duodavo pagraužti kūdikiams kalantis dantukams – tikėta, kad tai mažina dantų dygimo skausmus ir stiprina besikalančius dantukus. Vokietijoje kūdikius puošdavo gintaro karoliais – kad dantukai augtų tvirti ir sveiki.

Šiandien gydomosios gintaro savybės nebeturėtų stebinti net ir didžiausių skeptikų. Iš gintaro gaunama itin vertinga medžiaga – gintaro rūgštis, kuri ypač teigiamai veikia organizmą ir jo gyvybines funkcijas.

Kristaloterapijos paslaptys

Dabar susidomėjimas brangiaisiais ir pusbrangiais akmenimis, taip pat ir gintaru – didelis. Kas už to slypi? Ar tiesa, kad akmenys gali padėti išspręsti mūsų problemas? Ar tai – tik mitas, sugrąžinantis mus į klaidų ir prietarų klystkelius?

Viena netradicinės medicinos krypčių, studijuojanti gamtoje randamų mineralų poveikį žmogui, vadinama kristaloterapija. Žinoma, šiandien tik vienas kitas gydytojas be ironijos vertina šio mokslo galimybes. Ir vis dėlto esama entuziastų, kurie šiam senam mokslui įkvepia naujos gyvybės. Bulgarijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje įkurtos netgi sanatorijos, kur įvairios ligos gydomos mineralais. Šiuolaikinės kristaloterapijos pasekėjai ieško naujų moksliškų paaiškinimų, kaip akmenys ir mineralai veikia mūsų organizmą.

Gydymo brangiųjų akmenų energija tėvynė – Senovės Indija. Šios šalies medikai tikėjo, kad švarūs, neapdoroti brangakmeniai sukaupia savyje dangaus šviesulių ir planetų energiją. Tinkamai pasirinkus gydomąjį akmenį galima pajusti jėgų antplūdį. Pasak teorijos, terapinio efekto pagrindu čia tampa energetinis aktyvumas ir kristalo struktūrų vibracijos. Kurios atitinka įvairių žmogaus organų vibracijas.

Sveikame organizme visi organai juda vieningu ritmu. Jei kurioje nors kūno dalyje šis ritmas pakinta ir išsimuša iš bendros organizmo tvarkos, sutrinka gyvybiškai svarbūs organizmo procesai. O kristalai kaip tik ir gali šių svyravimų ritmą atstatyti, taip sugrąžindami organizmui jėgas ir išgydydami tam tikrą sveikatos sutrikimą.

Pats paprasčiausias būdas gydyti ligą – tai nešiotis su savimi akmenį ilgesnį laiką. Miegant jį galima pasidėti po pagalve. Manoma, kad vilkint akmens spalvą atitinkančiais drabužiais akmens poveikis tik dar labiau sustiprėja. Taip pat rekomenduojama kartkartėmis įsivaizduoti tą spalvą – tokia meditacijos forma veikia vidines organizmo vibracijas ir paspartina sveikimo procesą.

Štai keletas gydomųjų savybių, kurios priskiriamos įvairiems akmenims ir mineralams:

• Bendrą sveikatą stiprina ametistas, heliotropas, perlas;
• Perlas ir opalas saugo nuo neigiamos energijos iš išorės;
• Hematitas stabdo kraujavimą;
• Topazas gydo įvairius uždegimus, karščiavimą, kepenų ligas;
• Nervinius sutrikimus gydo ametistas ir kalnų kristalas.

Prausimuisi, kompresams, klizmoms ir purškimui naudojamas „gydomasis vanduo“. Jis paruošiamas į švaraus vandens butelį ar ąsotį įmetus reikiamą akmenį ir palaikius 3-5 valandas saulėje.

Gydomąjį akmenį galima rinktis ir pagal spalvą. Manoma, kad raudoni akmenys suteikia energijos ir jėgų, žydri – ramybės ir vidinės pusiausvyros, geltoni, taigi ir gintaras, suteikia dvasios jėgų. Renkantis akmenį laikomasi principo: jis turėtų būti švarus, neapdorotas, be ertmių ir įtrūkimų.

Ir dar šiek tiek žinių tiems, kas tiki gydomąja akmenų galia:

• Nerekomenduojama dėvėti papuošalų su 2, 4, 8, 13 akmenų: pastebėta, kad toks jų skaičius gali pritraukti nelaimę.

• Kad pagautumėte savo sėkmės paukštę, nešiokite papuošalus su 1, 3, 5, 7, 9 akmenimis.

• Ypač didelę galią turi padovanoti arba paveldėti akmenys. Savarankiškai pirkti akmenys iš tikrųjų pradeda veikti tik po keleto metų. O vogti – apskritai neša tik nelaimes.