Kas aš buvau ankstesniame gyvenime? (III dalis) 1

Praeitoje dalyje galėjote susidaryti išsamų vaizdą apie dvasinės kelionės per laiką sesiją, žmogui atsiveriančius pasaulius ir stulbinamas galimybes sielos tobulėjimui ir gydymui.

Šioje dalyje įsitikinsime, kad mūsų gyvenimas yra prasminių ryšių grandinės dalis, o kartu ir didžiosios Visumos dalis, pripildyta meilės ir atjautos. Šiandien išsamiau aptarsime dvasios ir sielos dimensijas.

Sielos tobulėjimo kelias

Nelengva, o žodžiais beveik neįmanoma kalbėti apie dvasinį pasaulį ir sielos lygmenis. Vis dėlto žodžiais galima daug ką paaiškinti, atskleisti prasmę.

Šioje planetoje esame todėl, kad ji suteikia puikias galimybes gyventi visai kitokiame, materialiame ir poliarizuotame, pasaulyje Žemės sąlygomis. Kiekvienas individualus gyvenimas gauna tik jam vienam skirtas sąlygas, tačiau tikslas visuomet tas pats - kaupti ir integruoti naują patirtį.

Kyla begalė esminių klausimų. Visas mokymosi procesas reiškia tobulėjimą, nes gyventi į Žemę nusileidusi sielos dalis kaupia patirtį, skatinančią ją augti ir bręsti. Tiesą sakant, visi išgyvenimai ir jų dėka sukauptos žinios bei išmintis jau glūdi sieloje. Tačiau ji, “apsivilkusi” žmogaus kūną, prie ankstesniuose gyvenimuose sukauptos patirties gali prieiti su išlyga.

Gyvenimo būdo pasirinkimas

Kiekvieno žmogaus gyvenimas Žemėje parengiamas dvasiniame pasaulyje. Čia sielai į pagalbą ateina Sielos vedlys.

Beveik visuomet suteikiama galimybę pasirinkti būsimo gyvenimo būdą. Orientuojamasi pagal tai, kokios patirtys jau sukauptos, kokios užduotys liko neatliktos, kas domina pačią sielą.

Likimo smūgius reikia priimti kaip vertingas pamokas, ypač jei švelnesnius ženklus anksčiau žmogus ignoravo. Pavyzdžiui, iškamuotas džiovininkas galėjo žymiai lengviau pasiekti ramybės būseną, ir efektybus galėjo būti meditacijos kursas apie kurį jis jau seniai mąstė. Vis dėlto laiko jam nerado.

Galų gale jis įsivarė ligą, privertusią jį atsigulti ir nurimti. Atrodo, kad likimo paskirtis - padėti sielai įgyvendinti gyvenimo planą. Tokia jau Žemėje tvarka, kad mes, žmonės, čia prarandame visus sielos sąmonės pasirinkimus.

Naujos galimybės

Mums, kaip sieloms, žvelgiant iš dvasinio pasaulio, būsimas gyvenimas Žemėje atrodo kaip žavus intriguojantis žaidimas. Gyvendami Žemėje į viską žiūrime jau daug rimčiau.

Aišku, Žemėje ne viskas pasiseka: žmogus pamiršta, ko turėjo mokytis, nesuvokia savo galimybių, nuolat nepatenkintas ir nepuoselėja savybių, be kurių siela praranda savo tapatybę. Tačiau visiškai nesvarbu, su kokiomis problemomis jis susiduria.

Jei planas A neefektyvus, yra planas B, planas C, planas D, o jeigu reikės, bus ir planas E, ir planas F. Jei tik žmogus nori, visada gali kažką koreguoti, gerinti ir mokytis, gal tik ne tokiu mastu ir ne taip lengvai, kaip galėjo būti, jei iš pat pradžių nebūtų išklydęs iš kelio.

Siekti geriausių rezultatų reikia kiekvieną dieną žingsnis po žingsnio, neprarandant tikėjimo. Ar rezultatai bus tikrai geri, kartais sužinoma tik įgijus patirtus, o vėliausiai - po mirties, kai siela sugrįžta į dvasinį pasaulį. O rimtos klaidos daromos tuomet, kai nutrūksta ryšys su vidiniu balsu, su siela.

Kitoje dalyje galutinai aptarsime kodėl mums reikia dvasinių kelionių ir kuom jos gali pasitarnauti gyvenime praktiškai.