Sapnų aiškinimas pagal Tibeto tradicijas

Sapnų aiškinimas Tibeto kultūroje – labai senas mokslas. Tibete egzistuoja daugybė būdų analizuoti sapnus. Du svarbiausi metodai – tai dvasinė ir medicininė analizė.

Sapnų aiškinimas Tibeto medicinoje praktikuojamas jau bemaž tris tūkstančius metų. Pats seniausias Tibeto medicinos tekstas, kuriame jau užfiksuotas ir mokslas apie sapnus, vadinamas Bum-Ši arba „Keturi medicinos skyriai‘. Bum-Ši parašė labai garsus Tibeto gydytojas Čžad-bu Ti-šėjus (Pyad bu Khri shes). Daug ankstesnės kilmės religinių tekstų apstu, juose taip pat aptariami sapnai, bet šis – būtent pimasis medicininis tekstas. Nuo tada daugybė Tibeto gydytojų noriai analizuoja sapnus bei jų vaizdinius.

Sapno analizė – neatskiriama Tibeto medicinos tradicijų dalis

Dvyliktame amžiuje tibetiečiai jau puikiai išmanė ryšį tarp sąmonės, jautriosios energijos (rlung), čakrų (-khor-lo), kanalų (rtsa, nadi) ir samų (rmi-lam).

Sapnų atsiradimas, jų analizė ir įvairių sapnuose regimų simbolių reikšmė – štai pagrindinės kryptys tyrinėjimams. Taip pat esama teorijų apie košmarus, išvystyti metodai, kaip juos galima įveikti, taip pat nemigos ir kitų su užmigimu ir miegu susijusių problemų gydymas.

Kitaip nei Vakarų medicinoje, kur kūnas ir protas netyrinėjami kaip vieninga energijos sistema, Tibete energija suvokiama integruotai, kaip proto, kalbos ir kūno elementų energija, susijusi su aplinkos skleidžiama energija. Todėl siekiant maksimalaus gydomojo efekto, miego sutrikimams šalinti rekomenduojamas sugriežtintas mitybos režimas, gyvenimo stiliaus pokyčiai, vaistiniai preparatai ir įvairiomis kombinacijomis taikomos išorinės procedūros.

Mokslas apie sapnus Tibeto kultūroje labai senas, įdomus, kartais stebėtinai tikslus. Sapnai gali būti analizuojami įvairiais būdais: siekiant religinių tikslų, pranašaujant ateitį, atskleidžiant praeitį ar medicininiais sumetimais.

Tibeto gydytojai giliai suvokia sąsają tarp sapnų ir žmogaus fizinės sveikatos. Pasak jų, sapnai – tai Gyvybę Nešančio Vėjo sukurtas reiškinys. Tantrų Dvasinė tradicija išskiria šiuos esminius komponentus, kurie būtini sapnui atsirasti: suvokimas, jautriosios lung energijos, kanalai ir čakros.

Palankūs ir neigiami sapnai

Sapnai Tibeto medicinoje skirstomi į 3 grupes: sapnai apie sveikus žmones, sapnai, susiję su ligomis, ir paslaptingi sapnai. Paslaptingi sapnai gali būti keleto rūšių: pranašaujantys ateitį, taip pat sapnai, po kurių rlung energija persiduoda ir į realybę, taip pat meniniai sapnai, kurie visiškai pamirštami vos prabudus.

Sapnai apie sveikus žmones taip pat skirstomi į 3 kategorijas: teigiamus, neigiamus ir neutralius.

Pirmasis būdas nustatyti, ar sapnas teigiamas, ar neigiamas, grįstas sapnavusiojo pojūčiais. Jei sapno metu jis jaučiasi laimingas – vadinasi, sapnas buvo geras. Jei jaučiasi blogai – neigiamas. Taip pat svarbu ir pojūčiai prabudus. Dažniausiai jie atkartoja pojūčius sapno metu taip patvirtindami sapno pobūdį. Tiesa, jei po blogo sapno prabudęs žmogus vis dėlto jaučiasi laimingas – sapnas priskiriamas teigiamųjų kategorijai.