Sapnų karalystės paslaptys 1

Kiekvienas žmogus savyje nešiojasi mįslingą, paslapčių kupiną pasaulį – pasąmonę. Praverti duris į ją – reiškia sužinoti daugybę dalykų apie save ir savo santykį su aplinka. Ne visi sugeba laiku į ją žvilgtelėti, ne visi moka iššifruoti pasąmonės siunčiamus signalus. Sapnai – viena prieinamiausių formų išsiaiškinti, ką mums nori pasakyti mūsų gilusis „aš“.

Vaizdžiai tariant, sapnai – tai langai, per kuriuos šmėsteli mūsų pasąmonė. Sapnuose, kitaip nei realiame gyvenime, ji draugiškai sutaria su sąmone. Net ne paprasčiausiai sutaria, o bendradarbiauja: pasąmonė kuria sapno scenarijų, o „filmas“ – tai, ką regime sapne – ima vaizdinius iš realaus gyvenimo. Sapnai leidžia pažvelgti pro tuos langelius be sąmonės rėmų. Ir sužinoti, ko bijomės, ko norime, ką jaučiame konkretiems žmonėms ir kaip regime save jų akyse. Tačiau tam, kad visa tai išsiaiškintume, turime išmokti interpretuoti savo sapnus.

Sapnų naudojimo taisyklės

Sapnuoja visi. Netgi po keletą kartų per dieną. Tačiau tie, kurie sapnams neteikia ypatingos reikšmės, dažniau sapnus pamiršta. Juk sapnai – labai jautrus reiškinys. Jei apie juos negalvosime, patys apie save neprimins. Todėl trokštantiems išsiaiškinti, ką jiems kužda sapnai, visų pirma būtina išmokti juos prisiminti.

1 žingsnis. O pirmas žingsnis į sapno prisiminimą – tvirtas apsisprendimas, kad jums apskritai įdomu jūsų sapnai. Atsibudę neskubėkite rikiuoti mintyse dienos darbų sąrašo – dar suspėsite. Kol kas pamėginkite prisiminti, ką sapnavote. Net jei atmintyje neišsaugojote aiškaus siužeto, įsiklausykite į savo pojūčius, vis dar prieš akis stovinčias vizijas. Užsikabinus net ir už menkiausio sapno atgarsio, jo uodegėlės, ir šiek tiek timptelėjus ją mintyse, galite išvynioti visą siužeto giją.

2 žingsnis. Ką gi, sapną prisiminėte. Atrodytų, pats laikas jį išsiaiškinti. Bet ne viskas taip paprasta. Žmogus neprisimena savo sapno viso, nuo pradžios iki pabaigos. Maža to, dažnai net ir jo prisiminimai būna gerokai iškreipti. Todėl reikia atkurti tai, ko neprisimenate.

Psichoanalitikė Karinė Giuljazizova, ne vienerius metus tyrinėjanti sapnus, įsitikinusi, kad sapnai sukonstruoti laikantis dramaturgijos principų, juos sudaro keletas komponentų. Visų pirma tai pradinis įvykis, kuris keičia viso sapno logiką ir jo finalą. Taip pat yra ir superužduotis – tai, dėl ko sapną ir susapnavote. Deja, pasimiršta kaip tik tai, kas įdomiausia – tas pagrindinis įvykis, problemos sprendimo būdas, superužduotis ir finalas. Dėl to ryte iš viso „filmo“ mūsų sąmonėje lieka tik padriki epizodai, be pradžios ir pabaigos. Vadinasi, sapno įvykius reikia atkurti.

Pasak Karinės, atkurto sapno jau beveik nereikia interpretuoti. Kai tampa suprantama sapno logika, aiškus siužetas ir logiška jo atomazga, žmogaus sąmonė harmonizuojasi. Jis pradeda suprasti, kodėl jo gyvenime nutiko vienas ar kitas įvykis, kodėl kilo problema, kurios jis niekaip negali išspręsti.

3 žingsnis

Grupinė terapija. Atkurti sapną galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Karinė tam yra sukūrusi specialų treningą. Žmogus užsirašo viską, ką prisimena apie sapną. Jis pats ir kiti psichoanalizės grupės nariai įeina į transą kad atpalaiduotų sąmonės cenzūrą. Žmogus pasakoja savo sapną, o grupė jam padeda užduodama reikšminius klausimus, pateikdama pasiūlymus. Grupės vadovas moderuoja šį sapno aptarimą. Toks darbas grupėje leidžia pakankamai tiksliai nustatyti ir sapno užuomazgą, ir finalą, ir visus svarbiausius jo elementus. Tiesa, tai – pakankamai sudėtingas metodas. Jau vien tuo, kad jums prireiks grupės ir psichoanalitiko.

Dialogas. Tačiau galima apsieiti ir paprasčiau. Tiesiog papasakokite savo sapną kam nors. Nuo seno tikėta, kad papasakojus sapną širdyje palengvėja. Tik šį kartą siūlome sapną pasakoti visai dėl kitos priežasties. Taip jūs išgirsite patys save, kalba leis pažvelgti į sapną tarsi iš šalies. Kad sapnas taptų suprantamas kitam žmogui, jums teks jį atkurti, sudėlioti įvykius kiek įmanoma nuosekliau. Be to, klausytojas gali užduoti klausimus, kurie leis jums prisiminti vis daugiau ir daugiau. Štai ir pokalbis, kuriame atsiskleidžia tiesa!

Užrašai sau. Galima pasinaudoti ir ekspreso metodu. Pamėginkite užsirašyti tai, ką sapnuojate. O tada sudarykite du sąrašus: pirmame fiksuokite įvykius, žmones ir visa kita, kas kartojasi daugelyje jūsų sapnų, o kitame – tai, kas jums paliko didžiausią įspūdį. Analitikas šiuos du sąrašus apjungia ir... padeda jums atkapstyti tikrąją jūsų problemų priežastį.

Jei neturite savo psichoanalitiko, užsirašyti savo sapnus vis tiek verta. Gali būti, kad problemą pamatysite ir patys. O ją suvokti – tai jau pirmasis jos įveikimo etapas.

Tiesa, visa tai pasakytina tik apie įprastus sapnus. Tačiau būna ir kiek kitokių, keliančių nerimą.

Ar tikrai tai košmaras?

Vargu ar rastume žmogų, kuris niekada nebūtų sapnavęs košmarų. Maža to, kad jie mus nuolat kankina – dar ir pamiršti tokius sapnus ne taip lengva. Dažnai jie palieka nerimo jausmą širdyje ne vienai dienai. Kartais tai tiesiog prisiminimas apie patirtą siaubą, o kartais – net ir laukimas, kad sapnas gali išsipildyti realybėje. Pasakoti tokius sapnus paprastai baigiama pačioje baisiausioje vietoje, žodžiais: „Ir tada aš prabudau“.

Baimė priverčia pabėgti iš sapno, prabusti. O prabudę pajuntame palengvėjimą. Daugelis žmonių turi ir tokį sapną, kuris kartkartėmis pasikartoja, beveik nepakitęs. Tai – įkyrusis košmaras. Jei toks sapnas kartojasi dažnai, tai jau guldamas miegoti žmogus pradeda bijoti galbūt prisisapnuosiančio sapno. Taip atsiranda nemiga – juk geriau jau nemiegoti nei vėl ir vėl išgyventi tą košmarą. Tokie simptomai – pakankama priežastis kreiptis į gydytoją. Bet jei viskas dar ne taip baisu – galima pamėginti įveikti problemą patiems.

Papasakoti. Visų pirma susapnuotą košmarą būtina papasakoti. Dažnai įvykiai, nutikę sapne, jau prabudus traktuojami kaip košmaras, nors sapne jautėmės gana ramiai. Papasakojus sapną jis pamatomas kitoje šviesoje. Galbūt ir košmaras taps visai nebe košmaru?

Pabusti draudžiama. Pati didžiausia sapnuojančiųjų klaida kaip tik ir yra prabusti sapno kulminacijoje. Manote, kad taip nuo košmaro pabėgate? Nieko panašaus! Taip tik pasmerkiate save nuolatinei baimei ir nerimui – ką gi galėjo reikšti sapnas? Kodėl sapnavote būtent tai? Ar buvo įmanoma sapno įspūdį kaip nors sušvelninti. Jei iš tikrųjų norite suimti savo gyvenimą į rankas – pasistenkite peržiūrėti tai, ką sapnuojate, iki galo.

Ne kartą įrodyta, kad sapno finalas kaip tik ir išveda iš košmaro būsenos. Jūs liekate sapno nugalėtoju.

Pasak mokslininkų, sapnai „atima“ iš mūsų maždaug penkerius gyvenimo metus. Atsainiai vertindami sapnus ir neskirdami jiems pakankamai dėmesio mes išbraukiame šiuos metus iš savo gyvenimo. Ir atvirkščiai – jei bent retkarčiais pamėginame žvilgtelėti į sapnų pasaulį su sveiku smalsumu, aiškinamės, kodėl sapne regėjome tokį, o ne kitokį siužetą, mes sapnus paverčiame viena iš savo gyvenimo įdomybių. O juk penkeri gyvenimo metai – tikrai ne mažai!