Šėtono, velnio ir gyvatės prasmė (IV dalis)

Praeitoje dalyje aprašėme mirtį, nagrinėjome ar tikrai ji yra, o pabaigoje aptarėme kaltintojo rolę. Šioje, deja, jau paskutinėje straipsnių ciklo dalyje aprašysime šėtoną bei demonų išvarymą savitaigos būdu.

Šėtonas

Šis žodis, išvertus iš hebrajų kalbos, reiškia "kaltintojas". Maimonido "Vadove pasimetusiems" (The Guide to the Perplexed), vienoje iš geriausių visų laikų knygų, pažymima, kad žodis "šėtonas" kilęs iš "sata", reiškiančio paslysti, suklysti, nuklysti nuo tiesos, nusigręžti arba nepastebėti ženklo.

Pastarasis žodis reiškia nusidėti. Mes nusidedame, kai negyvename visaverčio ir laimingo gyvenimo. Mūsų nuklydimas nuo Dievo Šventojo Buvimo apmąstymo - štai tikroji nuodėmė.

Kai suteikiate galią sąlygoms, aplinkybėms, įvykiams ar kitiems žmonėms, kad jie sudarkytų jūsų laimę ar sugriautų jūsų planus, suteikiate galią išoriniams dalykams - ne Pirmajai Priežasčiai, kuri yra Dvasia, Dievas, Vienintelis Buvimas ir Jėga. O kai suteikiama galia išoriniams dalykams, įtvirtinama antrinė priežastis.

Dvasingas žmogus nesureikšmina fenomenalistinio pasaulio, kuris yra ne priežastis, o tik pasekmė. Jis žiūri ne į pasekmes, o į Kūrėją, arba Kuriamąją Jėgą. Vienintelė jums pažįstama nemateriali jėga yra jūsų mintys. Kai jūsų mintys yra Dievo mintys, jūsų geras mintis lydi Dievo Jėga.

Gyvenimas ir blogis

Jeigu perskaitysite anglišką žodį "live" (gyvenimas) iš kito galo, išeis "evil" (blogis). Tai reiškia, kad kai patiriame blogį savo gyvenime, mes gyvename atvirkščią gyvenimą. Kitaip tariant, mes einame prieš gyvenimo srovę, kuri galėtų, jeigu jai leistume, pakelti mus dievop.

Taigi nelaikykite pasekmių priežastimi. Niekas nedrumsčia jums ramybės, išskyrus jūsų pačių mintis. Kai nėra nuomonės, nėra ir kančios. Kai skaitote apie žmogžudystę arba nusikaltimą aukštuose postuose, neturite apie tai jokios nuomonės.

Tačiau jeigu susijaudinate arba supykstate, kas gi kenčia? Jūs patys. Jūs nusprendėte sužadinti pyktį ir priešiškumą. Taigi jūs gaminate savo prote nuodus, kurie pražūtingi jūsų fizniam organizmui. Kai nėra teismo, nėra ir kančios.

Nustokite teisti žmones. Jūs teisiate, padarydami išvadą arba priimdami nuosprendį savo prote. Paprastai tariant, tai jūsų mintys. Kadangi mintys yra kūrybingos, tai, ką jaučiate kito žmogaus atžvilgiu ar apie jį mąstote, jūs kuriate savo prote, kūne bei patirtyje. Štai kodėl Jėzus liepė neteisti žmonių: "Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami".

Demonų išvarymas

Pasaulyje ir kitame matmenyje esama milijonų žmonių, kurie kupini neapykantos, pavydo, priešiškumo, godumo, gašlumo ir pan. minčių. Kai užpildote savo protą Dievo tiesomis, neutralizuojate ir panaikinate visus neigiamus mąstymo modelius. Šį procesą galima palyginti su tyro, distiliuoto vandens pilimu į butelį nešvaraus vandens.

Štai kodėl taip svarbu nuolatos melstis. Visi esame didžiuliame fiziniame daugiau kaip šešių milijardų žmonių vandenyne, kaip ir tie milijardai, kurie gyvena kitame matmenyje. Todėl mums dera susivienyti su Begaliniu Buvimu bei Jėga ir nuolatos išpažinti, jog tai, kas tinka Dievui, tinka ir mums.

Per telepatiją ir perkėlimą visi mes esame didžiulio fizinio vandenyno dalis. Subjetyviai žiūrint, visi esame viena. Jei esame apsileidę, apatiški, tingūs, vangūs ir nelinkę melstis, priimsime masinio proto negatyvizmą; tada sakysime: "Kodėl taip nutiko būtent man?"

Taip nutiko, nes kai nemąstote patys, už mus mąsto masinis protas. Kai prisisodriname tokių minčių, jos gali pasireikšti kaip nelaimingas atsitikimas, liga, kokia nors neigiama būsena ar tragedija. Pavydus žmogus yra atviras visoms kitų žmonių pavydžioms mintims, nes jis yra žemutiniame vibracijų lygyje ir jo proto antena nukreipta į dažnį, kuris aukština destruktyvius modelius pasąmonėje.

Traukos dėsnis veikia visiems. Taigi paklausykite apaštalų patarimo ir atsižvelkite į šį dvasinį paraginimą: "Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, - apie visa, kas dorybinga ir šlovinga."

Savitaiga

Velnio, šėtono ar blogio principo samprata įgauna galią tik dėl mūsų pačių savitaigos, jog tai egzistuoja, ir dėl mūsų pasąmonės jautrumo įtaigai. Jūs patys sukuriate tai, ko bijote. Piktosios dvasios atrodo galingos, kai mūsų protas priima tokią įtaigą ir atitinkamai sureaguoja pasąmonėje. Kitų žmonių įtaiga neturi galios kurti įteiginėjamų dalykų.

Kūrybinė Jėga yra jūsų mintys. Priešnuodis yra teisingas požiūris į Dievą ir Jo meilę. Biblijoje pasakyta: "Dievas yra meilė". Be to, ten parašyta: "Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!" Jūs suprantate, kad "nebėra meilėje baimės". Vadinasi, jūsų prote ir širdyje nėra velnio; jūsų prote viešpatauja Dievas. Tai nuostabu!

Šis straipsnių ciklas buvo paremtas naujausia Džosepo Murfio (Joseph Murphy) knyga "Jūsų proto dėsniai", kurią išleido "Alma Littera" leidykla.